Ne ta svorio kategorija, arba pervertintos „Apple“ jėgos

by Zerosas

Gigantas „Apple“ supyko.

Gigantas „Apple“ supyko. Ant kito giganto. Jeigu kompanijos simbolis būtų tikras obuolys (kad ir prakąstas), ko gero jis, pykčio vedinas, iš žalio pavirstu raudonu. Arba atvirkščiai. „Apple“ supyko ant JAV žiniasklaidos milžino – „The New York Times“. Supyko už atskleistas paslaptis, kurios turėjo ramiai gulėti kompanijos vadovų stalčiuose ar kompiuteriuose. Na ir dar kažkur toli toli, Azijoje. Skaityti toliau.. Dėkojame Mantux99

Laikraščio žurnalistai išsiaiškino, jog pagrindinis „Apple“ produkcijos gamintojas, Taivano bendrovė „Foxconn“, savo gamyklos darbuotojus Kinijoje paverčia tikrų tikriausiais vergais. Tai, ką stereotipinis – tingus ir aptukęs – amerikietis įsivaizduoja tik didžiausiuose košmaruose ar siaubo filmuose, žmonės, kurie gamina tų pačių išpuikusių amerikiečių taip mylimus „iPhone’us“, „iPad’us“ ir t. t., tai patiria kasdien.

Žinoma, „Apple“ tas nepatiko ir net labai. Todėl kompanijos vadovai nusprendė pamokyti įkąsti obuoliui (ir taip jau prakąstam) bandančius žurnalistus. Pristatinėdami naujausią savo produktą – sistemą „OS X Mountain Lion“, „Apple“ vadovai rengė ne įprastinę spaudos konferenciją, o kvietėsi žurnalistus po vieną ir asmeniškai pristatinėjo naujausią savo darbo vaisių. Tiesa, kaip jau galima suprasti, „The New York Times“ atstovai pakviesti nebuvo.

Ką gi tai sako? Ogi tai, jog „Apple“ žengia pirmuosius žingsnius konflikto link. Konflikto, kuriame nudegs nebent pats obuolys. Žinoma, kompanijos vadovai turi kam papasakoti apie savo naujausius gaminius. Žinoma, už 100 mlrd. JAV dolerių galima nusipirkti ne vieną žiniasklaidos kompaniją, tačiau patys vadovai turėtų savęs paklausti – ar iš tiesų verta pyktis su žiniasklaidos gigantais, kurie skaičiuoja jau 161-uosius savo gyvavimo metus?

Kad žiniasklaida – ginklas rimtas, neabejoja niekas. Ji sugeba nuversti galingiausius pasaulio valdžios atstovus, ji sugeba suformuoti masių nuomonę, ji sugeba būti „sarginiu šunimi“, kurio bijo kiekvienas, turintis ką slėpti. Ir štai, pasirodo, „Apple“ iš tiesų turi ką slėpti.

Įvaizdis yra dalykas rimtas. Tą supranta ir pastarosios kompanijos vadovai. Tai jiems įskiepijo anapilin praeitais metais iškeliavusi kompanijos siela Steve’as Jobsas. Įvaizdžiu paremta didžioji (jeigu ne pagrindinė) dalis „Apple“ strategijos. Jie paneigė kadaise televizorių ekranuose skambėjusią frazę, jog „įvaizdis – dar ne viskas“.

Bet leidinys, kurio kasdienis tiražas siekia daugiau nei 1,1 mln. egzempliorių, o internetinis tinklalapis per mėnesį vidutiniškai sulaukia ~30 mln. unikalių lankytojų, ko gero supranta savo galią ir tikrai moka ja pasinaudoti. Žinoma, šio Niujorko giganto puslapiuose atsiras ir „Apple“ produkcijos apžvalgos bei vertinimai. Galbūt tik truputėlį vėliau. Bet niekas nėra garantuotas, jog nuo šiol apžvalgininkai specialiai neieškos produktų minusų ir į paviršių nekels vien tik jų.

Tiesa, žurnalistai irgi turi savo etikos standartus. Tai taipogi yra labai svarbu, tačiau jeigu obuolio gamintojams yra ką slėpti, žurnalistams belieka išsiaiškinti dar daugiau paslapčių. Taip savo reitingus bei vertę pakels, o ir „Apple“ suduos dar vieną smūgį. Reikia tikėtis, jog žiniasklaidos atstovai nepiktnaudžiaus savo padėtimi ir darys savo darbą taip, kaip ir privalo jį atlikti.

Galbūt nuodėmių „Apple“ daugiau ir nebeturi. O gal jų yra devynios galybės. To mes nežinome ir neaišku, ar sužinosime. Šiuo metu aišku tik viena – stojama į kovą su priešininku, kurio ginklai kur kas skaudesni. O geriausias gynybos skydas galėtų būti minusų naikinimas. Juk kompanijos vadovai svarsto ką veikti su 100 mlrd. JAV dolerių. Išnaudokite juos taip, kad žmonės, kurių likimai laužomi kažkur toli rytuose, galėtų lengviau atsikvėpti ir pasijusti žmonėmis, o ne vergais. Juk įvaizdis yra viskas. Teisingai, obuoliuk?